Pastato apvalkalo sandarinimas

Jei pastato apvalkalas nėra sandarus (nesvarbu, naujas ar renovuotas statinys), t. y.jei jame yra šilumos nutekėjimo vietų, tuomet šiltas, drėgnas oras iš vidaus per pastato apvalkalo dalis išeina į išorę. Vėsdama išeinančio oro srovė gali kondensuotis tam tikruose pastato konstrukciniuose elementuose ir lemti pelėsio atsiradimą.

Be to, tokios nesandarios pastato vietos sukelia ventiliacinės šilumos nuostolių, o tai, savo ruožtu, silpnina pastato apvalkalo izoliacinį poveikį. Dėl šių priežasčių šilumai laidus pastato paviršius turi būti sandarinamas naudojant tam pritaikytus sandariklius ir medžiagas.

Vientisas sandarumo lygis pastate (šaltinis: Schulze Darup)

Būdingi defektai: langų ir durų sandūros, statybinių elementų sujungimo vietos, mūro ir lengvų konstrukcijų sujungimo vietos, pastato komunikacijų įvadai, vamzdžiai, elektros įvadai. Atliekant sandarinimo darbus, būtina nustatyti sandarumo lygius ir numatyti reikalingas specifines sandarinimo priemones.

Sandarinimo ir apsaugos nuo skersvėjų įrengimo privalumai:

išvengiama struktūrinių pažeidimų;
šiluminė izoliacija visiškai atlieka savo paskirtį;
tinkamai veikia garso izoliacija;
efektyviai funkcionuoja vėdinimo sistemos;
pagerėja vidaus oro kokybė (dėl būtinybės įrengti vėdinimo sistemą)

Siekiant nustatyti bendrą pastato sandarumo lygį, atliekamas sandarumo testas, kurio metu specialia įranga pučiant ar išpučiant orą pastate padidinamas arba sumažinamas slėgis ir nustatomos šilumos nutekėjimo vietos. Galiojantis statybos techninis reglamentas (STR_2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“) reglamentuoja pastato sandarumą, kai tarp pastato vidaus ir išorės slėgių skirtumas yra 50 Pa.

Sandarumo testas (šaltinis: Schulze Darup)