Šiltinimo iš vidaus įrengimas

Šiltinti iš vidaus gana sudėtinga dėl fizikinių veiksnių, pasireiškiančių pastato konstrukcijose. Priešingai nei šiltinimo iš išorės atveju, išorės siena nėra šildoma iš vidaus, rasos taškas perstumiamas arčiau vidaus ir yra tarp šiltinimo medžiagos sluoksnio ir šaltos išorės sienos. Rasos taško vietoje kyla grėsmė, kad ims kondensuotis drėgmė ir susidarys pelėsis. Dėl šios priežasties, jei šiltinama tik iš vidaus, visuomet patartina kreiptis profesionalios konsultacijos.

Ką reiškia terminai "rasos taškas" ir "kondensacija"?

Rasos taškas – tai temperatūra, iki kurios reikia ataušinti orą ar kitas dujas, kad jų vandens garai pasiektų soties būseną. Pasiekus rasos tašką, ore ir ant su juo besiliečiančių paviršių susidaro vandens lašelių.

Kondensacija – tai reiškinys, kai šiltas patalpų oras skverbiasi pastato konstrukcijomis ir pasiekęs vėsesnį paviršių vėsta, o vandens garai, esantys ore, kondensuojasi į skystį.

Įrengiant šiltinimą iš vidaus, visų pirma, reikia įvertinti pastato konstrukcijose vykstančius fizikinius reiškinius bei apskaičiuoti drėgmės laidumą, kad būtų apsisaugota nuo drėgmės sukeltų nuostolių. Antra, šilumos izoliacijos sluoksnis negali būti veikiamas oro srauto, t. y.šiltinimo medžiagos turi dengti visą išorinės sienos vidinį paviršių. Be to, labai svarbu tinkamai izoliuoti sandūras tarp perdangų, vidaus sienų ir pan.

Jungtis būtina nuodugniai suplanuoti ir tinkamai įrengti! Sienų ir gelžbetonio plokščių perdangų sandūras būtina papildomai izoliuoti, pavyzdžiui, izoliacinėmis juostomis, kad būtų išvengta šalčio tiltų išorinėje sienoje.

Interior insulation at junction of external and interior wall, with insulation strips or wedge along intersecting interior wall to reduce thermal-bridge effect (source: Schulze Darup, adapted)

Išorės ir vidaus sienų sankirta šiltinant iš vidaus, su izoliacinėmis juostelėmis ar pleištais vidaus sienos sankirtoje šalčio tiltų susidarymo prevencijai (šaltinis: Schulze Darup, adaptuota)

Medžio sijų lubose būtina užsandarinti sijų galus izoliaciniame sluoksnyje, kad būtų išvengtadrėgno oro konvekcijos.

Siekiant išvengti šalčio tiltų susidarymo šiltinimo iš vidaus ir rūsio perdangos sandūroje, rūsio perdanga papildomai šiltinama iš viršaus (ne iš apačios, kaip įprasta). Tokiu būdu šiltinimas iš vidaus ir rūsio perdangos izoliacija sudaro vientisą šiltinimo sluoksnį.

Ties langais, analogiškai, izoliacija iš vidaus ir lango nišos izoliacija turi suformuoti vientisą šiltinimo sluoksnį.

Izoliacijoje iš vidaus turi būti įrengtas sandarus, orui ir drėgmei nelaidus sluoksnis (tinko ar garų barjeras).

Iš esmės, pagrindinė išorinio šiltinimo struktūrinių pažeidimų priežastis yra konvekcija, atsirandanti, kai šiltas, drėgnas patalpų oras besiskverbdamas konstrukcija atvėsta ir kondensuojasi vandens garai. Taip pat būtina įvertinti, ar drėgmei nelaidi konstrukcija yra nelaidi ir lietaus vandeniui. Jei drėgmės patekimas didėja dėl oro sąlygų, tai gali paveikti pastato konstrukcijas.

Kaip papildomą priemonę gali būti naudinga įrengti šilumos tiekimą į patalpą visu iš vidaus izoliuotos konstrukcijos perimetru tam, kad pažeidžiamų sričių temperatūra pakiltų. Visada prasminga izoliaciją iš vidaus derinti su ventiliacine vėdinimo sistema: nuolatinis lauko oro tiekimas mažina drėgmės lygį patalpoje.