01 02 03 04

Kokia pasyvaus namo forma turi daugiausiai privalumų?

Kuo pastatas kompaktiškesnis, tuo jis labiau atitinka energinio naudingumo standartą. Veiksniai, apibrėžiantys pastato kompaktiškumą, yra pastato aukštis, aukštų skaičius ir esamos ar nesamos iškyšos.

Paviršiaus ploto ir tūrio santykis („S/V“ santykio santrumpa) turi didelį poveikį pastato energijos poreikiui.

S/V santykis atspindi, koks paviršiaus plotas S (sienos, lubos, stogas ir langų plotas), palyginti su pastato tūriu V, taigi, su naudinguoju plotu.

Kuo šis santykis didesnis, t. y. didesnė S/V vertė, tuo didesnis šiluminės energijos poreikis gyvenamojo ar naudingojo ploto kvadratiniam metrui, konkrečiam energijos naudingumo priemonių rinkiniui. Kuo kompaktiškesnis pastatas, tuo ekonomiškai naudingiau jį įmanoma suprojektuoti, iš dalies todėl, kad izoliacijos sluoksnio storiui taikomi ne tokie griežti reikalavimai.

Didesnių pastatų S/V santykis mažesnis, taigi, geresnis, palyginti su mažesniais pastatais. Paprastos geometrinės formos, tarkime, kubo formos, pastatuose paviršiaus ploto santykis su tūriu mažesnis, taigi, geresnis S/V santykis, palyginti su sudėtingų formų pastatais su daug iškyšų, erkerių, stoglangių ir pan..

Toliau pateiktuose eskizuose parodytos skirtingos pastato formos ir skirtingų geometrinių formų kompaktiškumas paviršiaus ploto ir tūrio (S/V) santykio požiūriu.

Kairėje: sferinė forma (< 0,3); viduryje: kubas (maždaug 0,5), dešinėje: didelio paviršiaus ploto, sudėtinga forma (> 0,8) (šaltinis: Stefan Prokupek, GrAT)

Įprastai individualių namų S/V vertės svyruoja tarp 0,7–1,0, didelių pastatų vertės mažesnės, net iki 0,2. Reiktų pasistengti individualiems pasyviesiems namams, jei tik įmanoma, pasiekti žemesnę nei 0,8 vertę. Esant didesniam S/V santykiui, prireiks parinkti storesnį kokybiškesnės izoliacijos sluoksnį, kad pavyktų pasiekti 15 kWh/m²a energijos poreikį.