01 02 03 04

Toliau pateikti dviejų skirtingų statybos strategijų pavyzdžiai. Jas vienija tai, jog energijos suvartojimas būstuose yra minimalus, o gyvenimo komfortas aukštas.

Pasyvusis namas

„Schiestlhaus" – pirmasis aukštai kalnuose pastatytas pasyvusis namas (šaltinis: Michael Schmid; http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Schiestlhaus_Jul2007.jpg#/media/File:Schiestlhaus_Jul2007.jpg)

Statant pasyvųjį namą siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

1. Vadovaujantis didžiausio ekonominio naudingumo principais, statant turi būti įrengtas itin energiškai naudingas pastato apvalkalas, o energijos poreikį kiek įmanoma turėtų patenkinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunama energija, siekiant kuo didesnio kaštų efektyvumo.
2. Pastato gyventojams turi būti užtikrintas tikras komfortas.

Pagrindinės pasyviojo namo sudedamosios dalys:

• Itin energiškai naudinga izoliacija apšiltintas pastato apvalkalas
• Labai kokybiški trigubo stiklo paketo langai ir apšiltinti langų rėmai. Didesnis langų plotas į pietus orientuotame fasade, mažesnis langų plotas į rytus ir vakarus, ir kuo mažesnis langų plotas, orientuotas į šiaurę (arba, jei įmanoma, be langų į šiaurinę, šalčiausią, pusę).
• Langų uždengimas apsisaugant nuo perkaitimo vasarą
• Šalčio tiltų poveikio pašalinimas ar sumažinimas
• Sandarus pastato apvalkalas
• Rekuperacinė vėdinimo sistema
• Pasyviuosiuose namuose gali būti įrengiama biomasės katilo arba šilumos siurblio šildymo sistema
• Metinis šildymo energijos poreikis negali būti didesnis už 15 kWh/m²a
• Bendros pirminės energijos sąnaudos neturi viršyti 120 kWh/m²a

Pasyvusis namas su tiekiamo ir ištraukiamo oro rekuperacine sistema (šaltinis: Passivhaus Institut; http://en.wikipedia.org/wiki/File:Passive_house_scheme_1.svg, adaptuota)