01 02 03 04 05 06 07

Šiltinimo iš vidaus sistemos

Renovuojant pastatą šiltinimo iš vidaus būdas taikytinas, jei šiltinti sienų iš išorės negalima, pavyzdžiui, renovuojant kultūros paveldo pastatus. Išorinė sienų izoliacija rekomenduotina dėl fizikinių reiškinių pastato konstrukcijose. Šiltinant iš išorės sumažinama šalčio tiltų susidarymo galimybė, o iš išorės apšiltintos konstrukcijos tampa energiškai efektyvesnės.

Įvertinant statiniuose vykstančius fizikinius reiškinius, gyvenamieji pastatai turi būti projektuojami atsižvelgiant į būsimų gyventojų poreikius, užtikrinant gerą vidaus mikroklimatą ir higienos normas atitinkančio oro tiekimą į vidaus patalpas.

Planuojant įrengti vidaus izoliaciją, būtina išsamiai išanalizuoti esamą situaciją. Netinkamai įrengus izoliaciją iš vidaus, fizikinių reiškinių žala pastatui bus didesnė nei tuo atveju, kai apšiltinamas pastato išorinis apvalkalas.

Pagrindinis vidaus izoliacijos trūkumas susijęs su fizikiniais reiškiniais, vykstančiais pastato konstrukcijose. Būtina parinkti patikimus sprendimus, apsaugančius nuo drėgmės kaupimosi, o tuo pačiu ir pelėsio atsiradimo. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad nedidėtų medienoje esančios drėgmės kiekis, ypač pastato konstrukcijose, turinčiose medinių elementų.

Lyginant vidaus ir išorės izoliaciją, U vertės prastesnės išorinio šiltinimo atveju. Energiją taupyti trukdo šalčio tiltai, atsirandantys konstrukcijos elementų sandūrose. Iš pirmo žvilgsnio mažesnės sąnaudos gali smarkiai išaugti, jei reikia atlikti brangiai kainuojančius susikertančių konstrukcijų sujungimo darbus (pvz., sienų ir medžio sijų lubų sujungimas). Sąnaudos ypač išauga, jei konstrukciją tenka atidengti tinkamam apšiltinimui įrengti, pavyzdžiui, medžio sijų sandūras lubose.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, jog įrengiant izoliaciją iš vidaus sumažėja naudingasis gyvenamasis plotas. Mažėjant naudingajam gyvenamajam ar nuomojamam plotui, mažėja ir tarnavimo laiko ekonominis efektyvumas.

Dėmesys turi būti skiriamas faktui, jog, šiltinant iš vidaus, išorės sienos izoliacinį sluoksnį kerta susikertančios vidaus sienos ir lubos, kurioms tenka apkrova. Šiuose taškuose susidarančių šalčio tiltų šilumos nuostolių koeficientai dideli. Tai ne tik kenkia bendram energijos balansui, bet ir lemia probleminių šaltų vietų atsiradimą vidiniame paviršiuje, kur ima kondensuotis drėgmė. Dėl pastarosios priežasties tokiose konstrukcijose būtina atskirai įvertinti kiekvieną šalčio tiltą. Šalčio tiltų susidarymas susikertančių konstrukcinių elementų sandūrose gali būti sumažintas sandūras papildomai apšiltinant izoliacinėmis juostomis arba 30 cm pločio izoliacinėmis plokštėmis. Papildomas apšiltinimas pailgina šilumos srauto kelią, taigi, šalčio tiltų poveikis sumažinamas.